- rėkčioti
- rė́kčioti vksm. Ji̇̀s kad im̃s rė́kčioti, lyg bū́tų į gálvą skẽliamas.
.
.
rėkčioti — rėkčioti, ioja, iojo iter. 1 rėkti. 1. tarpais rėkti, rėkauti: Kad ims rėkčiot, lyg būt galvon skeliamas rš. 2. prastai, nesutariant dainuoti: Ar jūs nenustosta rėkčiotie, net ausis su tokia giesme išarėt! Ds. 3. tarpais išduoti balsą (ppr. apie… … Dictionary of the Lithuanian Language
krekenti — krekenti, ẽna, ẽno intr. 1. juoktis, kikenti, krizenti: Jis kai pradėjo juoktis, tai krekẽno ir krekẽno, kol aš išėjau Žvr. Krekẽna ir krekẽna, nors ir nėr juoko Rk. Krekẽna net pilvą susiėmęs Ml. | refl.: Jis vėl ėmė juokais krekentis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
kvėkčioti — kvėkčioti, ioja, iojo intr. rėkčioti: Maži vaikai (kūdikiai iki pusės metų) tik kvėkčioja, o ne rėkia Ds. | Gana tau su žąsies dūdele kvėkčiot Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
rėkčiauti — rėkčiauti, iauja, iavo intr. rėkčioti (?): Oi kad tu be galios rėkčiautai! (toks keiksmas) Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
rėkčiojimas — sm. (1) → rėkčioti 1: Da šitoks rėkčiojimas galima kęst Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
vėksėti — vėksėti, vėksi, ėjo intr. BŽ92 1. Rtr, NdŽ, KŽ verkšlenti, kūkčioti. 2. Š šūkalioti, rėkčioti. vėksėti; atvėksėti; įvėksėti; išvėksėti … Dictionary of the Lithuanian Language